Rajono jaunuoliams – terapinis, patyriminis žygis Smiltynėje

Auksinį rudenį Gargždų atviras jaunimo centras pakvietė Klaipėdos rajono jaunuolius trumpam atsitraukti nuo kasdienio skubėjimo, ekranų, mokslų ir kitų rūpesčių bei leistis į terapinį-patyriminį žygį Smiltynėje. Į gamtos apsuptą kelionę išsiruošė 22 jaunuoliai, kuriuos lydėjo Gargždų atviro jaunimo centro jaunimo darbuotojos Simona Stonkienė ir Eglė Sungailaitė. Žygio metu dalyviai įveikė apie 14 kilometrų, tad ši diena tapo ne tik emociškai vertinga, bet ir nemažu fiziniu iššūkiu.

Procesas svarbesnis nei rezultatas

Tai buvo ne vien įprastas pasivaikščiojimas ar fizinio aktyvumo išbandymas. Žygio tikslas – per judėjimą, buvimą gamtoje, bendravimą ir įvairias patyrimines veiklas paskatinti jaunuolius daugiau dėmesio skirti savo emocinei savijautai, geriau pažinti save bei stiprinti tarpusavio ryšį.

Gargždų atviro jaunimo centro direktorė Agnė Adomaitė informavo, kad terapinio žygio su jaunuoliais iniciatyva įgyvendinta pagal Klaipėdos rajono savivaldybės psichoaktyviųjų medžiagų prevencijos 2025-2027 m. priemonių planą. „Džiaugiamės, kad vis daugiau dėmesio skiriama jaunuolių savijautai. Kasdienybėje jauni žmonės susiduria su daugybe dirgiklių – mokymosi krūviu, socialinių tinklų informacijos srautu, santykiais su bendraamžiais ir šeima, lūkesčiais dėl ateities ar paprasčiausiu nuovargiu. Nuolatinis tempas kartais palieka mažai erdvės sustoti ir savęs paklausti: kaip aš iš tiesų jaučiuosi?“ – kalbėjo A. Adomaitė. O terapinis-patyriminis žygis suteikia tokią galimybę. Einant keičiasi aplinka, sumažėja kasdienių trikdžių, o dėmesys natūraliai persikelia į tai, kas vyksta aplinkui ir žmogaus viduje. Miško garsai, jūra, grynas oras ir fizinis judėjimas tampa ne tik žygio fonu, bet ir visos patirties dalimi.

Buvimas gamtoje ir fizinis aktyvumas gali padėti sumažinti susikaupusią įtampą, atitrūkti nuo kasdienės rutinos bei suteikti daugiau erdvės mintims. Ėjimas nereikalauja sudėtingų sportinių įgūdžių, todėl kartu leidžia kalbėtis, stebėti aplinką ar tiesiog pabūti tyloje.

Svarbu ir tai, kad tokio žygio metu niekur nereikia skubėti siekiant sportinio rezultato. Čia svarbus tampa ne nueitų kilometrų skaičius, o pats procesas – ką žmogus pastebi, ką jaučia, kaip reaguoja į užduotis, kaip sekasi būti grupėje ir kiek leidžia sau būti savimi.

Vedė profesionalai

Žygį vedė geštalto psichoterapijos konsultantas Darius Docius, savo profesinėje veikloje daug dėmesio skiriantis žmogaus santykiui su savimi ir aplinkiniais, emocijų pažinimui bei gebėjimui išgirsti savo poreikius. D. Docius taip pat vadovauja Klaipėdos apskrities pagalbos vyrams centrui ir emocinės paramos vyrams linijai „Nelik vienas“. Savo darbe jis remiasi požiūriu, kad žmogaus savijauta apima ne tik mintis – ne mažiau svarbūs yra jausmai, kūnas, santykiai ir gebėjimas pastebėti, kas vyksta su mumis „čia ir dabar“.

Sklandžiu žygio maršrutu ir dalyvių kelione Smiltynėje rūpinosi Lazaras Lubys – Pajūrio vyrų klubo narys ir aktyvaus gyvenimo būdo puoselėtojas. Jis koordinavo žygio eigą, padėjo parinkti bei suplanuoti maršrutą, vedė grupę pasirinktu keliu ir rūpinosi, kad kelionė būtų ne tik įdomi, bet ir sklandi. L. Lubio patirtis bei aktyvus požiūris į judėjimą gamtoje prisidėjo prie to, kad fizinė žygio dalis darniai papildytų terapines ir patyrimines veiklas.

Mokomasi per patirtį

Jaunimo darbuotojos Simona ir Eglė akcentavo, kad patyriminės veiklos išsiskiria tuo, kad apie emocijas, santykius ar asmeninius išgyvenimus kalbama ne vien teoriškai. Dalyviai mokosi per savo pačių patirtį – atlikdami užduotis, bendraudami, stebėdami savo reakcijas ir jas aptardami.

„Jaunam žmogui tai gali būti ypač vertinga. Ne visada lengva tiesiai pasakyti, kas neramina, kelia įtampą ar apie ką sunku kalbėti. Kartais daug paprasčiau pokalbis prasideda einant šalia kito žmogaus, atliekant bendrą užduotį ar tiesiog būnant aplinkoje, kurioje jautiesi saugiai,“ – dėstė kasdien daug laiko su jaunimu praleidžiančios jaunimo darbuotojos Eglė ir Simona.

Tokios veiklos taip pat primena, kad emocinė sveikata nėra tik kalbėjimas apie sunkumus. Tai ir gebėjimas atpažinti savo jausmus, suprasti ribas bei poreikius, kurti santykį su kitais, priimti pagalbą ir pastebėti tai, kas padeda jaustis geriau.

Gargždų atviro jaunimo centro organizuotas terapinis-patyriminis žygis dar kartą priminė, kad rūpinimasis savimi nebūtinai turi vykti už uždarų durų. Kartais tam gali pakakti patogių batų, gamtos, saugios žmonių grupės ir galimybės bent trumpam sulėtinti žingsnį.

Tokios veiklos jaunimui suteikia ne tik naujų patirčių, bet ir svarbią žinutę – emocine sveikata verta rūpintis taip pat sąmoningai, kaip rūpinamės savo fizine sveikata. O kartais pirmasis žingsnis geresnės savijautos link gali būti visai tiesioginis – žingsnis pirmyn miško taku.

Tai žinotina

Žygio poveikį atskleidė ir prieš bei po veiklos atlikta dalyvių apklausa. Rezultatai parodė aiškų teigiamą pokytį. Prieš žygį savo pasitikėjimą gebėjimu įveikti naujus iššūkius teigiamai įvertino 16 dalyvių, o po žygio – jau 21. Vertinant drąsą bendrauti ir bendradarbiauti su kitais, teigiamus atsakymus prieš žygį pasirinko 15 jaunuolių, o po jo – 19. Dar ryškesnis pokytis pastebėtas vertinant gebėjimą atpažinti ir suprasti savo emocijas: teigiamą atsakymą pasirinko 18 dalyvių, o po žygio – visi 22. Apklausos metu taip pat buvo vertinamas jaunuolių pasitikėjimas savo gebėjimu priimti sau ir savo ateičiai naudingus sprendimus. Bendra rezultatų tendencija parodė, kad po terapinio-patyriminio žygio dalyviai savo gebėjimus, emocinį sąmoningumą ir pasitikėjimą savimi vertino palankiau nei prieš veiklą.