Vengrijos skonius Centre atskleidė tarptautinė savanorė

Ar galima pažinti šalį ragaujant tradicinius tos šalies patiekalus? Gargždų atviras jaunimo centras sako: „Taip!“. Centro lankytojai neseniai dalyvavo išskirtiniame renginyje, kuriame Vengrija atsivėrė ne vadovėliuose ar kelionių fotografijose, ne kelionių prisiminimuose, o per kvapnų, namuose gamintą, gardžiais kvapais garuojantį patiekalą – tradicinį vengrišką guliašą.

Papasakojo atsiradimo istoriją

Idėja surengti kulinarinę pažintį su kita kultūra kilo siekiant praplėsti jaunuolių akiratį ir suteikti progą susitikti su kitų šalių savanoriais. Šįkart su Gargžduose savanoriaujančia Anna Kiss, atvykusia iš Vengrijos. Anna ne tik pati gamino gardų patiekalą, bet ir papasakojo guliašo istoriją, jo gaminimo tradicijas bei šio patiekalo reikšmę šalies kasdienybėje.

„Guliašas Vengrijoje – ne tik maistas, tai dalis mūsų tapatybės. Jį gamindavo piemenys, keliautojai, šeimos. Kiekvienas regionas turi savitą guliašo gaminimo versiją, bet svarbiausia yra ne tai. Svarbiausia – su kuo guliašą valgai“, – šypsodamasi kalbėjo Anna.

Anna papasakojo, jog guliašą pradėjo gaminti piemenys, ganę gyvulius Vengrijos lygumose. Piemenys išgindavo gyvulius ilgiems mėnesiams ir keliaujant jiems reikėjo sotaus, paprasto nesudėtingai gaminamo patiekalo. Mėsą piemenys išdžiovindavo saulėje, sudėdavo į odinius maišus, o sustoję prie laužo užpildavo vandeniu ir troškindavo kartu su daržovėmis bei laukiniais prieskoniais. Visi produktai lėtai virdavo puode, kol aromatai pradėdavo skleisti viliojantį sotaus maisto kvapą.

Inspiravo norą pažinti

Vėliau – XVI–XVII a. – kai į Vengriją iš Amerikos atkeliavo paprika, ji ne tik suteikė guliašui sodrią raudoną spalvą, bet ir praturtino patiekalą švelnaus aštrumo nata. Ilgainiui šis paprastas piemenų gamintas patiekalas tapo neatsiejama Vengrijos kulinarinio paveldo dalimi ir tikru nacionaliniu simboliu.

Gargždų atviro jaunimo centro lankytojai turėjo unikalią progą ne tik stebėti guliašo gamybos procesą, bet ir patys jame dalyvauti padėdami Annai. Taip pat užduoti įvairius klausimus ir, žinoma, paragauti šio patiekalo. Pasak Centro darbuotojų, panašūs renginiai ne tik suartina skirtingų kultūrų žmones, bet ir skatina smalsumą ir norą pažinti.

„Kai kultūros susitinka prie stalo, kliūtys bendrauti išnyksta. Jaunuoliams tai puiki galimybė sužinoti ir pajausti, kad pasaulis yra daug arčiau nei atrodo“, – sakė jaunimo centro darbuotoja Rūta.

Šio jaukaus renginio dalyviai ne tik ragavo guliašą, bet ir kalbėjosi apie Vengrijos papročius, šventes, kalbą ir skirtumus tarp kasdienio gyvenimo Lietuvoje ir Vengrijoje. Daugelis prisipažino, kad tokia patirtis paskatino susidomėti kelionėmis bei savanoryste kitose šalyse. Kartais pakanka vieno dubenėlio guliašo, kad pasaulis taptų arčiau tavęs. Gargždų atviras jaunimo centras planuoja tęsti panašias iniciatyvas ir ateityje.

Rūta Jakštonienė