Jaunimo politikai Lietuvoje – 30 metų: kokia kryptimi einame?

Nuotr.: Jaunimo reikalų agentūros tinklo susitikime dalyvavę (iš kairės): Dvasinės pagalbos jaunimui centro direktorė Kristina Rutienė, AJC „Vartai” ir SUC „Kitaip”  vadovė Skaistė Gaižutytė, Šilutės atviro jaunimo centro direktorius Rimvydas Petrauskis, Skuodo atviro jaunimo centro vadovė Soneta Vorė, Gargždų atviro jaunimo centro direktorė Agnė Adomaitė, Rokiškio jaunimo centro direktoriaus pavaduotoja ugdymui Gitana Vošterytė.

„Kaip tu laikaisi – ir kuo galime padėti, kad galėtum judėti pirmyn?“ – klausimas, nuo kurio prasideda jaunimo politika. Tuo nesuabejojo Jaunimo reikalų agentūros (JRA) direktorė Olga Polevikova, pristačiusi jaunimo politikos situaciją Lietuvoje šią savaitę dvi dienas trukusiame tinklo susitikime Raseiniuose. Šis miestas pasirinktas neatsitiktinai – 2027-aisiais būtent Raseiniai bus Lietuvos jaunimo sostinė. Šį titulą jiems iškilmingai perdavė Kretinga.

Dėkojo kiekvienam prisidedančiam

Tinklo susitikime akcentuota, kad 2026 metais Lietuva mini jaunimo politikos 30-metį. JRA teigimu, ši istorija yra ne apie dokumentus stalčiuose ir ne apie institucijų pavadinimus. Ji yra apie tai, kaip per 30 metų Lietuva mokėsi girdėti jaunus žmones, įtraukti juos į sprendimus, klausti jų nuomonės, leisti jiems veikti, klysti, kurti, savanoriauti, atstovauti, protestuoti, organizuoti, padėti kitiems ir patiems keisti savo aplinką.

Šiandien tai atrodo gana įprasta. Turime mokinių savivaldas, jaunimo organizacijas, savivaldybių jaunimo reikalų tarybas, jaunimo centrus, savanorystės programas, „Erasmus+“, Europos solidarumo korpusą, jaunimo vasaros užimtumo programas, Lietuvos jaunimo sostines. Bet prieš 30 metų viskas atrodė visai kitaip. 1996 m. Lietuva pirmą kartą oficialiai pasakė: jaunimas yra svarbus ne tik ateityje. Jauni žmonės svarbūs dabar. Ir nuo tada prasidėjo kelionė.

Renginyje dalyvavusi Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė Augustė Dudutytė pasidžiaugė, kad jaunimo darbuotojo profesija jau yra oficialiai pripažinta, įteisinta. „Dėkoju kiekvienam, kuris prisideda prie visos sistemos kūrimo, kuris kiekvieną dieną ne teoriškai, bet praktiškai puoselėja Lietuvos jaunuolių gerovę“, – kalbėjo ji.

Siūlo ankstinti amžių

Tiek A. Dudutytė, tiek JRA direktorė O. Polevikova atkreipė dėmesį, kad jaunimo politikos priemonės Lietuvoje galėtų tapti prieinamos jaunesniems paaugliams – nebe nuo 14, o nuo 11 metų. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtais Jaunimo politikos pagrindų įstatymo pakeitimais siūloma į jaunimo politikos lauką įtraukti ir 11–13 metų paauglius, kad jie galėtų anksčiau gauti reikalingą pagalbą, įsitraukti į pozityvias veiklas ir stiprinti socialinius bei emocinius įgūdžius. Šie pasiūlymai jau pasiekė Vyriausybę. „Pakeitimai įsigaliotų nuo 2028 metų, tam reikia ruoštis“, – kalbėjo O. Polevikova.

Jei 1995 m. visas nacionalinis jaunimo politikos biudžetas siekė vos apie 5,8 tūkst. Eur, tai 2026 m. jaunimo politikai skiriama jau 3,9 mln. Eur valstybės lėšų ir dar 10,24 mln. Eur per „Erasmus+“ ir Europos solidarumo korpuso programas.

Dvi dienas trukusiame tinklo susitikime nestigo vertingų pranešimų, prasmingų susitikimų, kuomet dirbantieji jaunimo politikos lauke galėjo pasidalinti savo įžvalgomis, pasidžiaugti rezultatais ir išsakyti problemas, su kuriomis susiduria.